Po leidimo, skirto vaikų literatūra, grįžtame su savo apžvalga literatūros naujienos su penkių atranka, kurių didžioji dalis buvo arba bus paskelbta šį birželį. Pasiūlymai, kuriuos jau galite užsisakyti savo patikimame knygyne.
Tarp naujovių rasite pasiūlymų šiuolaikiniai, klasikiniai ir proginiai leidimai. Daugiausia grožinė literatūra, nors tarp penkių esame paėmę ir esė. Nuo kurios iš šių literatūros naujovių norite pradėti?
Plassans užkariavimas
- Autorius: Émile Zola
- Esther Benitez vertimas
- Redakcija Alba
Ketvirtajame ciklo romane „Plasanso užkariavimas“ (1874) Zola grįžta į Rougon-Macquart šeimos kilmės vietą, nedidelį Plassans miestelį, įkvėptą Provanso Ekso. Čia, esančiame apgaulinga provincijos ramybė, pora, sudaryta iš pusbrolių Marthe Rougon ir François Mouret (iš Macquart filialo), patogiai gyvena iš pajamų, pasitraukę iš vyno, aliejaus ir migdolų verslo.
Jie nuomoja viršutinį savo namo aukštą keistas kunigas, Tėvas Faujas, purvinas ir savimi patenkintas, per trumpą laiką sukūręs labdaros įstaigą darbininkų dukroms ir ratą jaunimui ir kuris žingsnis po žingsnio laimėjo visus gyventojus, padalintus tarp Orleano dinastijos pasekėjų ir atkaklūs imperatoriaus Liudviko Napoleono III šalininkai – praktiškai pakalikai.
Marthe ir François savo ruožtu pamatys, kaip ne tik jų miestas, bet ir jų pačių namai nustoja priklausyti jiems: jie patys yra atstumti nuo savo asmenybės, pasmerkti religinei ekstazei ir beprotybei. Rose, jo senoji tarnaitė, galiausiai apibendrina taip: „Visas gyvenimas sukurtas tik verksmui ir siautėjimui“. Zola vadovauja šiam nuožmiam invazijos kronika svaigstančiu, bet pastoviu pulsu ir aštria, sarkastiška akimi.
Pilis Ipanemoje
- Autorius: Marta Batalha
- Vertė Rosa Martínez Alfaro
- Redakcija „Seix Barral“
Rio de Žaneiras, 1968 m. Neseniai ištekėjusi Estela ant siuvinėto pagalvės užvalkalo išsitepa ašaras ir tušas. Vos prieš savaitę jis ruošėsi švęsti Naujųjų metų sutikimo vakarėlį, kuris neišvengiamai pažymės jo vestuves. Prieš septyniasdešimt metų Johanas Edwardas Janssonas, Estelos senelis, taip pat susitinka su Brigitta per Naujųjų metų vakarėlį Stokholme. Jie susituokia, persikelia į Rio de Žaneirą ir pastato pilį apleistoje vietoje, toli nuo centro, vadinamoje Ipanema. Pilis parodys, kaip šie du Naujųjų metų vakarėliai nusako Janssonų šeimos istoriją per 110 metų.
Pilis Ipanemoje yra a šeimos saga, persmelkta istorija, parašyta su humoro, ironijos ir jautrumo mišiniu. Martos Batalhos sukurtų personažų turtingumas ir sudėtingumas leidžia autorei spręsti problemas, kurios pastaraisiais dešimtmečiais ženklino Brazilijos visuomenę, pavyzdžiui, svajonė apie socialinį kilimą ir klasių susiskaldymą, moteriški ir feministiniai idealai, seksualinė revoliucija, karinė diktatūra ir vėlesnis šalies pablogėjimas.
Jaudinantis romanas apie pasirinkimus ir apgailestavimus, apie atminties trapumą ir nepastebimus, bet nepataisomus pokyčius, kuriuos sukelia bėgantis laikas.
Sirena dainuoja
- Autorius: Charmian Clift
- Vertė Patricia Anton
- „Gatopardo“ leidimai
Charmian Clift Graikija buvo pažadėtoji žemė. 1954 m. ji su vyru, žinomu reporteriu George'u Johnstonu, išvyko iš pilkojo pokario Londono prie Egėjo jūros su dviem rašomosiomis mašinėlėmis ir dviem mažais vaikais. Jie planavo ten praleisti metus, bet galiausiai pasiliks dešimtmetį. „Sirenų dainos“ yra jo kronika tvirta aklimatizacija prie Kalymno, maža sala, kurioje gyvena tylūs kempinės žvejai ir stiprios, prietaringos moterys. Jo puslapiuose, kuriuose gausu nepamirštamų personažų – su ištikimu vietiniu skvernu Manoliu ir jo nelanksčia namų asistente Sevastis priešakyje – ir beveik stebuklingo grožio peizažų, primityvios ir patriarchalinės visuomenės sumišimas kartu sugyvena su atradimu grynas, paprastas ir nemokamas gyvenimo būdas, iki masinio turizmo invazijos.
Parašyti žvelgiant iš trisdešimt vienerių metų moters, kuri su protu, humoru ir šiltai fiksuoja intymias savo kasdienio gyvenimo detales ir mirštančio pasaulio papročius, šie atsiminimai sulaukė mažai dėmesio, kai buvo paskelbti 1956 m. Laikui bėgant „Sirenų dainos“ tapo kelionių literatūros klasika autobiografinis žanras, ir leidžia atrasti vieną talentingiausių ir gyvybingiausių praėjusio amžiaus rašytojų.
Du kartus toje pačioje upėje
- Autorius: Chrisas Offutas
- Ce Santiago vertimas
- Redakcinis Malastierras
Būdamas devyniolikos, Chrisas Offuttas jau buvo uždarytas nuo armijos, taikos korpuso, miško apsaugos ir policijos, todėl paliko savo namus Apalačuose ir patraukė į šiaurę, kad duotų. kelionių serijos pradžia kad tada jis bus išplukdytas iš pakrantės į krantą visoje Amerikoje, šalyje, kurioje gyvena nenuspėjamas skraidančių ir keistuolių asortimentas, ieškančių laikinų darbų, miegančių apniukusiuose kambariuose ir svajojančių būti menininku.
Po penkiolikos metų Chrisas apsigyveno su Rita, savo žmona, ant Ajovos upės krantų, kur ilsisi ir rašo laukdamas pirmagimio gimimo. Tai bus tada, kai jis galės pradėti visiškai skirtingą kelią, nei buvo žengtas prieš metus, kuris nuves jį į brandą.
Du kartus toje pačioje upėje Offutt, kupinas gyvybingumo ir jaunystės – taip pat naivus ir baisus – mums siūlo kai ką. nuoširdūs prisiminimai, kartais žiauru, bet visada smagu. Iš pradžių išleistas 1993 m., praėjus metams po jo pirmojo apsakymų rinkinio „Dry Kentucky“, tai buvo pirmasis autobiografinio triptiko tomas, kurio kulminacija 2016 m. buvo „Mano tėvas, pornografas“.
Ragana
- Autorius: Žiulio micheletas
- Mª vertimas. Viktorija Frigola ir Rosina Lajo
- Redakcija Akal
Mušamas, prievartaujamas, marginalizuotas; įžeistas, išsigandęs ir sudegintas. Ragana, kolektyvinis personažas renkama moterų istorija nuo viduramžių iki šiuolaikinių amžių aušros, yra moters vaidmens istorijoje patvirtinimas. Julesas Michelet, būdamas misoginija kvepiančiame amžiuje, peržengia savo laikmečio išankstinių nusistatymų ir socialinių įsitikinimų ribotumą, pasiūlydamas vieną iš elementų, kurie atskleis feministinę teoriją.
Šioje esė, kuri skaitoma kaip romanas, didysis Prancūzijos ir jos revoliucijos istorikas siūlo mums naujas būdas priartėti prie praeities. Ši perspektyva suponuoja įsipareigojimą kontempliuoti tai iš tų, kurie buvo išbraukti iš istorinės analizės, šiuo atveju disidentų moterų – raganų, todėl jos tampa ne tik istorijos veikėjomis, bet ir esminėmis emancipacijos agentėmis bei laisvės ir pažangos skatintojais.
Prologe šiam proginis leidimasAriadna Akal prisipažįsta esanti anūkė tų raganų, kurios pabėgo nuo medžioklės ir deginimosi, ir kviečia mus teisintis prieš disidentus, viliojančius mus dalyvauti sąjungoje, apimančioje įžengimą į tuos regionus, kurie istorijoje liko tamsūs.
Jau pastebėjau keletą pavadinimų ir tikiuosi, kad galėsiu juos perskaityti per kitas atostogas. Kuriomis iš šių literatūros naujovių norėtumėte mėgautis savo atostogomis?